„Pažink trenerį” – Ignas Dirda
Modestas Bižys – ilgametis KM „Perkūnas“ treneris, jau ne vienerius metus ugdantis įvairaus amžiaus jaunimą ir perduodantis jiems savo sukauptą patirtį. Nuo vaikystės krepšiniui skyręs didžiąją savo gyvenimo dalį, šiandien jis ne tik treniruoja, bet ir formuoja jaunų žaidėjų charakterius, mokydamas disciplinos, komandinio darbo ir atkaklumo. Šiame interviu Modestas dalijasi savo krepšinio kelione, požiūriu į trenerio darbą bei svarbiausiais profesiniais tikslais.
Kada pirmą kartą pajutote, kad krepšinis yra Jūsų aistra? Kaip tai paveikė Jūsų gyvenimą?
– Susidomėjimas krepšiniu atsirado dar vaikystėje, kai man buvo vos penkeri metai. Tuo metu gyvenau Marijampolėje, kur pirmą kartą išbandžiau krepšinio treniruotes pas trenerį Gintautą Žibūdą. Jo požiūris ir gebėjimas sudominti vaiką padarė didžiulį įspūdį. Krepšinis nuo tada tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi – jis ne tik suformavo mano vertybes, bet ir išmokė disciplinos bei komandinio darbo. Šis sportas man padėjo užaugti ne tik kaip treneriui, bet ir kaip žmogui
.
Kaip prisimenate laikotarpį, kai pradėjote treniruotes pas trenerį Gintautą Žibūdą? Kas labiausiai įstrigo?
– Prisimenu, kad pirmosios treniruotės buvo pilnos smalsumo ir iššūkių. Gintautas Žibūdas buvo labai reiklus treneris, bet jis taip pat mokėjo įkvėpti ir parodyti, kaip smagu gali būti žaisti krepšinį. Labiausiai įstrigo jo pasakymas, kad „nėra blogo metimo – yra tik tas, kurį reikia patobulinti“. Šis požiūris skatino nebijoti klaidų ir nuolat mokytis.
Kaip nusprendėte tapti treneriu?
– Sprendimas tapti treneriu atėjo natūraliai. Būdamas žaidėju, visada domėjausi taktika, technika ir tuo, kaip galima padėti komandai tobulėti. 2008 metų rugsėjį pradėjau dirbti KM „Perkūnas“ ir supratau, kad trenerio darbas – tai ne tik sportas, bet ir atsakomybė už jaunų žmonių ugdymą. Pirmieji metai buvo intensyvūs – turėjau daug mokytis, bet supratau, kad svarbiausia yra sukurti pasitikėjimą tarp trenerio ir žaidėjų.
Kaip Jūsų išsilavinimas LKKA ir dalyvavimas seminaruose padeda tobulėti kaip treneriui?
– Studijos LKKA suteikė teorinius pagrindus ir supratimą apie krepšinį kaip mokslą. Tačiau mokymasis nesustojo baigus akademiją – nuolat dalyvauju seminaruose, kur galima įgyti naujų žinių apie šiuolaikinius treniruočių metodus. Kiekvienas seminaras suteikia galimybę giliau suprasti žaidimo subtilybes, naujausias tendencijas ir geriausias praktikas. Šios žinios man leidžia prisitaikyti prie žaidėjų ir jų poreikių.
Kokie dalykai Jums svarbiausi ruošiant komandą rungtynėms?
– Prieš varžybas labiausiai akcentuoju kovą ir atsidavimą aikštelėje. Mano filosofija paprasta – jei atiduodi visą save, rezultatai ateis savaime. Noriu, kad žaidėjai jaustų atsakomybę prieš save ir komandą, kad suprastų, jog kiekviena smulkmena gali lemti pergalę. Psichologinis pasirengimas yra ne mažiau svarbus už techniką ar taktiką.
Kokie yra svarbiausi Jūsų krepšinio filosofijos principai?
– Man svarbiausia yra gynyba. Nuo jos prasideda kiekviena gera komanda. Be to, stengiuosi ugdyti žaidėjus ne tik kaip sportininkus, bet ir kaip asmenybes. Suprantu, kad ne visi mano treniruojami jaunuoliai taps profesionaliais krepšininkais, todėl svarbu, kad jie iš šio sporto išsineštų gyvenimiškas pamokas – discipliną, pagarbą kitiems, komandą ir atsakomybę. Taip pat skiriu daug dėmesio technikai, nes ji yra žaidimo pagrindas.
Kokios yra Jūsų didžiausios svajonės kaip trenerio?
– Mano svajonė yra sunkiu darbu pasiekti aukštumų ir paruošti gerų krepšininkų. Labai norėčiau, kad mano auklėtiniai galėtų žaisti aukščiausiame lygyje ir atstovautų Lietuvai. Tai būtų ne tik mano, bet ir jų pasiekimas. Be to, noriu nuolat tobulėti pats, kad galėčiau suteikti savo žaidėjams viską, ko jiems reikia.
Kokius pasiekimus pasiekėte kaip treneris?
– Užauginau labai talentingą 2007 metais gimusių žaidėjų kartą. Pasiekėme 3 finalo ketvertus, du kartus likome treti, vieną kartą iškovojome sidabro medalius. Du mano auklėtiniai šiuo metu rungtyniauja Žalgirio sistemoje. Taip pat du mano žaidėjai buvo kandidatai Lietuvos jaunimo rinktinėse. Vienas iš jų – Jordanas rungtyniavo U16 Europos čempionate.
Kas Jus labiausiai žavi krepšinyje?
– Krepšinyje mane labiausiai žavi kieta kova ir emocijos, kurios kyla tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Tai yra sportas, kuriame kiekvienas momentas gali pakeisti žaidimo eigą. Taip pat mane žavi draugiškumas ir bendrystė, kuri susikuria tarp komandos narių.
Kaip leidžiate laisvalaikį, kai nesate užsiėmęs krepšiniu?
– Kai turiu laisvo laiko, mėgstu poilsį su šeima gamtoje. Nėra nieko geriau, kaip praleisti dieną prie ežero ar jūros, atsipalaiduoti ir tiesiog pabūti kartu su artimaisiais. Gamta leidžia pailsėti ir atgauti jėgas.
Ką galite pasakyti apie savo mėgstamiausias komandas ir žaidėjus?
– Lietuvoje visada palaikiau „Žalgirį“ – tai ne tik komanda, bet ir mūsų šalies simbolis. Kalbant apie žaidėjus, Lietuvoje man labai patinka Domantas Sabonis, žavi savo universalumu, krepšinio intelektu ir fizine jėga. Europoje žaviuosi Aleksandru Vezenkovu, kuris puikiai skaito žaidimą, priima protingus sprendimus ir efektyviai juda be kamuolio, o NBA – Nikola Jokičius ir Luka Dončičius. Jokičius imponuoja savo neįtikėtinu aikštės matymu, puolimo arsenalu ir krepšinio IQ. Dončičius žavi, nes yra labai universalus gali pelnyti taškus, atlikti rezultatyvius perdavimus ir kovoti dėl kamuolių aukščiausiame lygyje.
Koks krepšinio elementas Jums atrodo gražiausias?
– Man gražiausi krepšinio elementai yra apgaulingi judesiai, technika ir efektingi epizodai. Tai dalykai, kurie sukuria žaidimo magiją ir žavi žiūrovus. Taip pat man svarbus draugiškumas – komandinis darbas aikštelėje yra ne mažiau gražus nei individualūs meistriškumo momentai.
Treneri, ko palinkėtumėte jauniesiems krepšininkams?
– Atiduokite visą save, nebijokite sunkumų ir visada tikėkite savo galimybėmis. Tik atkaklus darbas ir ryžtas atveda į pergales – tiek aikštelėje, tiek gyvenime!
Susijusios naujienos
