Prasidėjo REGISTRACIJA į „Perkūno“ vasaros stovyklą Daugai 2026!
Ignas Dirda – ambicingas ir atsidavęs krepšinio treneris, kuris savo patirtį aikštelėje sėkmingai perduoda jauniesiems talentams. Baigęs „Perkūno” krepšinio mokyklą, jis šiandien treniruoja įvairaus amžiaus grupių komandas – nuo pačių mažiausių, gimusių 2018 metais, iki 2006 metų kartos, kuri jau žengia rimtesnius žingsnius krepšinio pasaulyje. Kalbamės apie jo kelią į trenerio darbą, treniravimo filosofiją bei iššūkius ugdant jaunąją krepšininkų kartą.
– Kokia buvo pirma pažintis su krepšiniu? Nuo kelių metų pats žaidžiate ir kaip nusprendėte būti treneriu?
– Pirmoji pažintis su krepšiniu yra susijusi su mano tėčiu. Būtent jis nuo mažens mane vesdavosi į krepšinio salę, kai pats eidavo mėgėjiškai pažaisti su bendradarbiais ir draugais. Taip susipažinau ir pamilau šį sportą. Pats krepšinį pradėjau žaisti nuo pat pirmos klasės krepšinio mokykloje „Perkūnas”. Treneriu tapti nusprendžiau, nes nuo vaikystės gyvenau krepšiniu ir norėjau ne tik žaisti, bet ir studijuoti. Būtent trenerio darbas atrodė man patraukliausias.
– Kokius pagrindinius treniravimo principus taikote, ypač dirbant su U19 komanda, kuri yra tarp lygos lyderių?
– Mano nuomone, pats svarbiausias dalykas – kad vaikinai atėję į treniruotę ar rungtynes mėgautųsi tuo, ką daro. Jokie treniravimo principai nepadės, jei procesas bus kančia. Kalbant apie patį treniravimą, ruošiamės kiekvienam varžovui atskirai – stengiamės išskirti varžovų stiprybes ir silpnybes bei per jas žaisti. Po rungtynių analizuojame, diskutuojame, kas buvo gerai, ką reikėtų pagerinti, kad ateityje tai nesikartotų.
– Kaip derinate trenerio darbą su savo paties žaidimu RKL ir mėgėjų lygose?
– Kai yra noro, įmanoma suderinti viską. Svarbiausia, kad tai teikia malonumą. Turiu sudėliotą tvarkaraštį – tam tikros dienos labiau skirtos vaikų treniravimui, kitos – mano paties treniruotėms ir rungtynėms. Viskas vyksta intensyviu grafiku, tačiau tuo pačiu nėra monotonijos – kiekviena savaitė vis kažkuo skiriasi.
– Kokie didžiausi iššūkiai dirbant su jaunais krepšininkais ir kaip juos sprendžiate?
– Esminis dalykas – pritraukti jaunimą į krepšinį. Toliau viskas sprendžiama eigoje. Vyriausiems galbūt sunkiausia išlaikyti motyvaciją, o su jaunesniais didžiausias iššūkis yra jų koncentracija. Tačiau tai nėra neįveikiamos problemos – stengiamės, kad treniruotės būtų įdomios ir naudingos, išvengtume monotonijos ir visi turėtų gerą emociją.
– Kokias pamokas iš savo žaidėjo karjeros pritaikote treniruodamas kitus?
– Svarbiausia, kad jaunieji sportininkai suprastų ir tikėtų, jog viską galima pasiekti, tačiau procesas yra ilgas ir reikalauja daug nuoseklaus darbo, noro ir užsispyrimo. Kaip treneris stengiuosi dirbti ties pagrindiniais krepšinio aspektais – vienas prieš vieną žaidimu, metimu. Iš savo patirties žinau, ko pačiam pritrūko norint tapti geresniu žaidėju, todėl stengiuosi to išmokyti savo auklėtinius.
– Kaip ruošiate savo komandą psichologiškai svarbiausioms sezono kovoms?
– Išskirtinio psichologinio pasiruošimo nėra – kiekvienos rungtynės yra nauja istorija. Niekam neįdomu, kiek pergalių turime ir kelintoje vietoje esame. Turime išeiti su maksimaliu susikaupimu, noru laimėti ir auginti laimėtojų mentalitetą. Nesvarbu, ar laimime 5 taškais, ar 20 – negalime atsipalaiduoti, kol nesibaigė rungtynių laikas.
– Kokia jūsų, kaip trenerio, filosofija?
– Viskas prasideda nuo geros ir agresyvios gynybos. Kaip leisi varžovui žaisti, taip jis ir žais – visada reikia stengtis diktuoti savo sąlygas. Puolime esminis dalykas yra greitas žaidimas, geras išsidėstymas aikštėje ir metimų selekcija.
– Ar sunku pereiti iš žaidėjo vaidmens į trenerio ir kaip tai keičia požiūrį į žaidimą?
– Tai nebuvo sunku, nesu aukšto lygio žaidėjas, tad stengiausi žaisdamas kaupti patirtį iš trenerių ir vyresnių žaidėjų. Tai padeda treniruojant – galima greičiau reaguoti į situacijas, nes pats esu su jomis susidūręs aikštelėje. Tai leidžia dalintis asmenine patirtimi ir patarti auklėtiniams.
– Kaip vertinate Lietuvos jaunimo krepšinio sistemą ir ką reikėtų tobulinti?
– Tai klausimas, reikalaujantis ilgos diskusijos. Nors pastarųjų metų jaunimo krepšinio rezultatai nedžiugina, kiekvienoje kartoje yra perspektyvių žaidėjų. Klausimas, ar ribojimų dėl užtvarų panaikinimas buvo teisingas, taip pat diskutuotinas. Tačiau sprendimai priimami siekiant geresnių rezultatų, todėl tikimės, kad ateityje jie bus geresni tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų krepšinyje.
– Kokie jūsų asmeniniai tikslai tiek kaip treneriui, tiek kaip žaidėjui?
– Kaip žaidėjas didelių tikslų nebekeliu – tiesiog mėgaujuosi žaidimu, kol leidžia kūnas. Kaip treneris noriu kasdien tobulėti ir tapti kuo geresniu, kad galėčiau perduoti žinias savo auklėtiniams. Tikiuosi, kad mano darbas atsispindės rezultatuose sezono pabaigoje.
– Ignai, ko palinkėtum jauniesiems krepšininkams ir jų tėvams?
– Linkiu jauniesiems sportininkams siekti savo tikslų ir mėgautis treniruotėmis bei varžybomis, o tėveliams – daug kantrybės ir ačiū už pasitikėjimą!
Susijusios naujienos
