Mantas Laurenčikas kartu su Lietuvos vaikinų U14 rinktine sėkmingai pasirodė turnyre Latvijoje
NEW GENERATION´S MINI CUP turnyre Estijoje savo amžiaus grupėje triumfavo „Perkūno“ 2000 komanda. Ryčio Anskaičio auklėtiniai kelią link čempionų taurės grindė sunkiomis, tačiau įsimintinomis dvikovomis.
„Perkūnas“ 2000 – „Spars“ 52:56
T. Ambraziejus 12 tšk., R. Dagilis 10, H. Alekna 9, M. Ramančionis 8, D. Juknys 6, V. Navickas 5.
„Jekabpils“ – „Perkūnas“ 2000 49:52
D. Juknys 12 tšk., T. Ambraziejus 9, E. Pacevičius ir R. Dagilis po 7, A. Končius 4, H. Alekna 2.
„Perkūnas“ 2000 – RSK „Sporkunda“ 53:46
T. Ambraziejus 23 tšk., M. Ramančionis 12, H. Alekna 8, E. Pacevičius ir R. Dagilis po 6.
Pusfinalis. „Valmiera“ – „Perkūnas“ 2000 59:61
T. Ambraziejus 23 tšk., D. Juknys 11, H. Alekna 8, E. Pacevičius, R. Dagilis ir A. Končius po 4, M. Ramančionis 2.
Finalas. „Perkūnas“ – BC „TARVAS/RAKVERE“ 80:59
T. Ambraziejus 25 tšk., D. Juknys 22, A. Končius 9, H. Alekna 8, E. Pacevičius 6, R. Dagilis ir M.Ramančionis po 5.
Ne tuščiomis iš kelionės grįžo ir Roko Tumpos treniruojama „Perkūno“ 2002 komanda. Jauniesiems krepšininkams pritrūko vos vieno žingsnio iki tokio pat laimėjimo, kaip vyresnių kolegų. „Perkūnas“ 2002 finale nusileido varžovams ir matavosi sidabro medalius.
„Perkūnas“ 2002 – „Madonas“ BJSS 66:23
ADMIRALTEISKAYA I – „Perkūnas“ 2002 44: 43
“Spars“ –„Perkūnas“ 2002 33:46
ADMIRALTEISKAYA II – „Perkūnas“ 2002 27:39
ADMIRALTEISKAYA I – „Perkūnas“ 2002 46:14
KM „Perkūnas“ 2000 komandos trenerio Ryčio Anskaičio komentaras:
„Visos komandos turnyre buvo panašaus pajėgumo. Mūsų grupė buvo stipriausia – joje net trys komandos pasidalino po 2 pergales ir 1 pralaimėjimą. Geresnio santykio dėka užėmėme pirmą vietą grupėje. Finalo ketverto komandos buvo tikrai lygios. Gavome „Valmieros“ komandą, kuri turi keletą individualiai stiprių žaidėjų. Nors pirmą kėlinį ir pralaimėjome, vėliau susitvarkėme su rungtyniu jauduliu ir aikštelėje priėmėme teisingus sprendimus.
Finale laukė iki tol turnyre nepralaimejusi „Rakverės“ komanda. Ji buvo neprognozuojama, nes labai priklausė nuo tritaškių metimų. Tikėjau, kad žaidėjai gali išpildyti taktinius sumanymus. Gynyboje atrodėme gana gerai, bet puolime vis neužbaigdavome savo atakų ir varžovai kvėpavo į nugarą. Po dviejų kelinių pirmavome 2 taškais, tačiau antrą rungtynių pusę mūsų žaidėjai sužaidė tiesiog idealiai ir gale rungtynių galutinai palaužėme varžovus. Prieš rungtynes žaidėjams pasakiau: „Mūsų kelionė prasidejo, kai į autobusą susėdo komanda, iš kurios galbūt niekas daug nesitikėjo, bet labai tikiuosi, kad kai tas pats autobusas sustos Kaune, iš jo išlips nugalėtojų ir čempionų komanda.“ Džiaugiuosi, kad žaidejai išmoksta išgirsti tai, ka jiems norima pasakyti. Didžiuojuos jais ir kartu visa komanda.
P.S. Prieš keturis metus šiame turnyre čempionų taurę į viršų kėlė mano vyriausieji auklėtiniai. Kai finalas buvo žaidžiamas rugpjūčio 30 dieną, 13.30 valandą, toje pačioje salėje, tokiu pačiu laiku, prieš taip pat Estijos komandą, kai trofėjus tas pats, kai net suoliukas tas pats, viduje pats sau pasakiau: „Šiandien pralošti mes tikrai negalime. Laimėjom tada, laimėsim ir šiandien.“ Džiaugiuosi, kad pavyko visa tai pakartoti.“
Susijusios naujienos
