Lietuvos moterų krepšinio rinktinei atstovaujanti Santa Okockytė ruošiasi lapkričio mėnesį vyksiančiam atrankos ciklui į Europos čempionatą. Eilę metų į geriausių Lietuvos krepšininkių radarą patenkanti gynėja karjeros aukštumų pradėjo siekti krepšinio mokykloje „Perkūnas“. Sportavo Astos Lūžaitės treniruojamoje berniukų grupėje, ir kaip pati tvirtina, visa tai išėjo tik į naudą.

Šiemet Vokietijoje „TSV 1880 Wasserburg“ klube rungtyniaujanti Okockytė pasidalino prisiminimais apie pirmuosius metus krepšinio mokykloje „Perkūnas“.

Krepšinis pakeitė plaukimą
„Pirmoje klasėje atėjo trenerė kviesti vaikus, susidomėjau. Betgi iš pradžių lankiau baseiną nuo penkerių metų, po to ėjau ir į krepšinio treniruotes. Tėtis labai pastūmėjo. Tačiau po metų sportavimo plaukimo trenerė sakė pasirinkti vieną sporto šaką.“ – prisiminė S. Okockytė.

„Bet ir plaukime gerai sekėsi. Kodėl pasirinkau krepšinį – nežinau. Gal dėl to, kad tai komandinis žaidimas. Kovoji ne tik už save, bet už komandą. Labiau patiko.“ – pasirinkimo priežastį įvardino S. Okockytė.

Sportavo berniukų grupėje
Kauno Pertrašiūnų rajone Santa sportavo tris metus. Krepšinio mokyklos „Perkūnas“ 1991-92 m. gimimo grupėje tarp berniukų ji buvo viena jauniausių, tačiau toli gražu ne minkščiausio charakterio.

„Būdama tarp berniukų ir dar jaunesnė, ji išsiskyrė kovingumu, drąsa, ryžtingumu. Grupėje ji nebuvo lyderė, bet tarp geriausių pateko. Aštroko charakterio, tokia „velnių prišveitus“. – auklėtinę išskyrė pirmoji trenerė Asta Lūžaitė.

„Jos tėtis buvo sporto fanatikas. Baseinas, futbolas, krepšinis…sportavo daug, todėl buvo fiziškai stipri. Prisimenu vienus žodžius, kuriuos pasakė kitas auklėtinis berniukas. Tuomet jie skambėjo vaikiškai nuoširdžiai: „Santa, tu ne merga, o bernas“! – juokėsi A. Lūžaitė.

„Mano, kaip trenerės karjeroje, sakyčiau, ji buvo ryškiausias žmogus. Apskritai, šį karta įstrigo, šaunūs žmonės buvo ir yra dabar.“

Pati Santa dėkoja trenerei, jog tuomet nenuolaidžiavo: „Trenerė tiek juos (berniukus), tiek mane spausdavo. Nebuvo nuolaidų. Nors berniukai buvo ištvermingesni, greičiau bėgdavo, bet neatsilikdavau nuo jų. Duodavau į kaulus.“

Santa puikiai atsimena ir pirmąjį metimą oficialiose rungtynėse: „Gavau kamuolį po krepšiu ir, mesdama per save, pelniau pirmus taškus. Salėj visi plojo, visi rėkė.

Vertinga patirtis
„Po trijų metų sportavimo „Perkūne“ atėjo laikas pereiti pas mergaites. Tačiau trenerės Gražinos Giedraitienės grupėje kurį laiką Santai nebuvo konkurencijos.“ – prisiminė A. Lūžaitė.

Sunkias pratybas tarp berniukų vertina ir pati Santa: „Tikrai džiaugiuosi tuo keliu, kokiu nuėjau, ir pasiekiau. Aišku, visada yra kur tobulėti. Tiesiog džiaugiuosi, kad pradėjau sportuoti su berniukais. Galbūt kiek kitaip mąstau dabar, tiek žaidimo prasme, tiek požiūriu.

Kartais pagalvoji, jog dabar mergaitės gal per daug išlepintos. Linkiu netinginiauti, dirbti šimtu procentų ir atiduoti visą save aikštelėje. Nes kiek žinau talento yra 10 procentų, o darbo – 90.“ – mergaites drąsina S. Okockytė.

Šį sezoną „TSV 1880 Wasserburg“ komandos gynėja Vokietijos lygoje per rungtynes pelno po 9,7 taško, atlieka po 3,3 rezultatyvių perdavimų bei perima po 1,7 kamuolio. EuroCup čempionate – 10,7 tšk. 2,0 rez. p., 1,3 per. k.