„Pažink trenerį” – Vytautas Žvirblis
Dovydas Nemeikša – perspektyvus krepšinio treneris, kuris dar vaikystėje suprato, kad oranžinis kamuolys jo gyvenime užims ypatingą vietą. Treneris tiki, kad svarbiausia – sukurti aplinką, kurioje vaikai mėgautųsi krepšiniu, nebijotų klysti ir kiekvienoje treniruotėje jaustų progresą. Apie savo kelią į trenerio profesiją, pagrindinius treniravimo principus ir didžiausias svajones Dovydas pasakoja šiame interviu.
Kaip prasidėjo jūsų kelias krepšinyje? Kada supratote, kad tai daugiau nei tik pomėgis?
Mano kelias krepšinyje prasidėjo dar vaikystėje – didelę įtaką tam turėjo mano tėtis.
Pirmoje klasėje oficialiai pradėjau lankyti krepšinio būrelį, ir nuo tada krepšinis tapo
neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Kada supratau, kad tai daugiau nei tik pomėgis?
Apie krepšinio trenerio darbą rimčiau pradėjau galvoti 11–12 klasėje. Tačiau net ir dabar
šį darbą vis dar laikau ne tik profesija, bet ir dideliu pomėgiu bei hobiu.
Ar prisimenate savo pirmąjį trenerį? Kokią įtaką jis turėjo jūsų kaip žaidėjo ir kaip trenerio
karjerai?
Žinoma, prisimenu savo pirmąjį trenerį. Iš tiesų visi treneriai, su kuriais dirbau, paliko
savo pėdsaką mano krepšinio kelyje. Svarbiausia, ką jie man suteikė – tai galimybę
mėgautis šiuo sportu ir džiaugtis kiekviena treniruote. Niekada nejaučiau, kad krepšinis
yra pareiga ar prievarta – treneriai sukūrė tokią aplinką, kurioje visada norėjosi tobulėti ir
žaisti.
Vis dar aktyviai žaidžiate mėgėjų lygoje. Kaip ši patirtis padeda jums treniruojant jaunimą? Ar
pastebite dalykų, kuriuos galite pritaikyti treniruotėse?
Vis dar žaidžiu mėgėjiškai krepšinį, ir tai man yra puiki galimybė mokytis iš savo klaidų.
Žaisdamas krepšinį padarau klaidų, ir tada kyla klausimas, kodėl jos atsiranda – galbūt
dėl nuovargio ar kitų veiksnių. Visa tai, ką išmokstu ir ką patiriu savo žaidime, stengiuosi
perteikti jaunimui. Paaiškinu, kodėl klaidos atsiranda ir kaip jas galima kontroliuoti bei
išvengti, kad jos nepasikartotų.
Kaip tapote treneriu? Kas paskatino rinktis šį kelią?
Sunku pasakyti, kad buvo tik vienas faktorius, dėl kurio pasirinkau tapti treneriu. Tai
buvo daugelis mažų dalykų, kurie susidėjo į vieną. Pirmiausia, žaidžiau krepšinį ir visada
troškau perduoti savo žinias bei meilę šiam sportui. Taip pat noras padėti vaikams atrasti
šią sporto šaką, galbūt net užauginti profesionalus. Ir, žinoma, buvo ir kitų motyvų, kurie
padėjo man pasirinkti šį kelią.
Kokios yra pagrindinės jūsų treniravimo filosofijos gairės? Ką akcentuojate dirbdamas su
jaunaisiais krepšininkais?
Dirbdamas su jaunaisiais krepšininkais, pirmiausia skatinu juos kuo labiau mėgautis šia
sporto šaka. Manau, tai yra pagrindinis dalykas, kuris padeda vaikams užmegzti ryšį su
krepšiniu. Antras svarbus dalykas – nebijoti klysti ir iš klaidų mokytis. Klaidos yra natūrali
proceso dalis, ir svarbu, kad jauni sportininkai išmoktų jas priimti kaip galimybę tobulėti.
Kaip motyvuojate jaunus sportininkus sunkiai dirbti ir siekti aukščiausių rezultatų?
Pirmiausia, stengiuosi pabrėžti, kad sunkus darbas ir nuolatinės treniruotės yra esminiai
faktoriai, kurie padeda tobulėti. Taip pat, nebijojimas daryti klaidų ir mokytis iš jų yra
labai svarbus – klaidos tik padeda tapti geresniais sportininkais.
Ar yra koks nors krepšinio elementas, kurį ypač akcentuojate treniruotėse? Kodėl?
Stengiuosi, kad kiekviena treniruotė būtų kuo įdomesnė ir konkurencingesnė. Nėra vieno
konkretaus krepšinio elemento, kurį akcentuočiau, nes kiekvieną kartą į treniruotes
stengiuosi įtraukti naujus pratimus, kad jaunieji sportininkai galėtų tobulėti įvairiose
srityse. Toks požiūris leidžia išlaikyti entuziazmą ir motyvaciją, o treniruotės tampa
dinamiškesnės ir įdomesnės.
Kokias stipriausias puses išskirtumėte KM Perkūnas sistemoje? Kuo ši krepšinio mokykla
išsiskiria iš kitų?
Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kuo ši mokykla išsiskiria iš kitų, nes visos krepšinio
mokyklos siekia to paties tikslo – ugdyti ne tik gerus krepšinio žaidėjus, bet ir stiprias
asmenybes. Tačiau, jei reikėtų išskirti vieną dalyką, tai būtų motyvuotas trenerių
kolektyvas, kuris deda daug darbo ir pastangų, kad kiekvienas jaunas sportininkas gautų
reikiamą dėmesį ir pagalbą tobulėti.
Kokį patarimą duotumėte jaunam krepšininkui, kuris nori pasiekti aukštą lygį?
Patarimas jaunam krepšininkui būtų nuoseklus ir disciplinuotas treniruočių lankymas,
tačiau taip pat svarbu domėtis krepšiniu ir už treniruočių ribų. Tai gali būti mėgstamų
žaidėjų stebėjimas, krepšinio rungtynių analizė ar kiti būdai, kurie padeda gilinti žinias ir
supratimą apie žaidimą. Nuolatinis domėjimasis ir tobulėjimas leis pasiekti aukštesnį
lygį.
Kokia yra jūsų didžiausia svajonė krepšinyje – tiek kaip trenerio, tiek asmeniškai?
Mano didžiausia svajonė krepšinyje – suburti ir užauginti puikią komandą, kurioje būtų
ne tik talentingi žaidėjai, bet ir geri žmonės. Norėčiau, kad jie turėtų galimybę tapti
profesionaliais krepšininkais. Be to, mano tikslas yra tapti kuo geresniu savo srities
specialistu, kad galėčiau kuo daugiau suteikti savo žaidėjams.
Susijusios naujienos
